- kliokinėti
- kliokinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr., kliõkinėti, -ėja, -ėjo 1. vaikštinėti be tikslo, dykinėti: Kliokinė́ja kaip darbo neturėdamas Plng. Ko čia kliõkinėji kaip kliokis, ar neisi darbo dirbti?! KlvrŽ. 2. stimplinėti išalkusiam: Menkai ėdęs, išalkęs, tuščiais viduriais kliokinė́jau per dieną J. Gyvuliai persikaršę, sulysę, pablukusiais pilvais kliokinėjo po išdegintus, plikus dirvonus Žem. Ans parkliokęs ir kliokinė́[ja] J. \ kliokinėti; iškliokinėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
